Tegul išėjusių atminimas gyvena mūsų širdyse

Visų Šventųjų diena ir Vėlinės– tai ramybės, susimąstymo ir prisiminimų metas. Uždegdami žvakeles, padėdami gėlių žiedus ir tyliai melsdamiesi, mintimis sugrįžtame pas tuos, kurių jau nebėra šalia, bet kurie amžinai gyvena mūsų širdyse.

Globos namų gyventojai ir darbuotojai kūrė gėlių kompozicijas, kuriomis papuošė mirusių Globos namų gyventojų kapus. Kartu su Prienų jaunaisiais maltiečiais uždegė atminimo žvakeles ir tyliai pagerbė išėjusiųjų atminimą.

Žvakės liepsnoje telpa meilė, ilgesys, dėkingumas ir neišsakyti žodžiai. Ji primena apie žmogaus gyvenimo trapumą, paliktus pėdsakus ir tai, kaip svarbu branginti kiekvieną akimirką. Tegul išėjusiųjų atminimas gyvena mūsų širdyse, o žvakių šviesa tampa gyvu atminimo tiltu, jungiančiu mus su tais, kurių meilė ir šviesa niekada neišblėsta.

Socialinė darbuotoja Jūratė Kuzmickienė

Previous post
Laukinė motina gamta
Next post
Saldus penktadienio stebuklas, sujungęs mus į vieną didelę šeimą
Skip to content