Globos namų bendruomenė trankiai atšventė Užgavėnes

Vertėsi meška per galvą,

Čigonėlė skaitė delną,

Būrė ateitį, kas bus –

Sveikata ar turtas žus.

Daktaras paraitė ūsą:

Nuo vaistų be skausmo būsit.

Kas atėjo – tam užteko:

Valgė mėsą su česnakais,

O jau blynų buvo gausiai,

Kirto, kad net linko  ausys.

Lašininis garsiai rėkė,

Kad visi visi girdėtų:

Kol riebulis suliesės,

Kanapinis ir nudvės.

Morę degino ugny;

Tegul metai bus sveiki.

Žiema, žiema bėk iš kiemo,

Jau pavasaris arti.

    (Živilė Baltė, Globos namų gyventoja)

Dainavo Globos namų Užgavėnių persirengėliai, siekdami išvyti žiemą ir prisikviesti taip visų išsiilgtą pavasarį. Užgavėnės – žiemos išvarymo ir išlydėjimo šventė, švenčiama iki Velykų likus 47 dienoms. Tai paskutinė mėsiedo diena pilna liaudiško humoro, tradicinių valgių, pokštų, dainų ir žaidimų. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Tiesa, baisiai gražią Morę Globos namų gyventojai kartu su užimtumo specialistėmis sukūrė ir į Morių suvažiavimą, į Prienų krašto muziejų išlydėjo jau prieš savaitę. Šiandien – Užgavėnių dieną Globos namuose nuo pat ryto gaspadinės sukosi. Tarškėjo puodai, samčiai, čirškėjo įkaitintos keptuvės ir netrukus po namus pasklido kepamų blynų kvapas, kuris viliojo užeiti į kiekvieną Globos namų virtuvėlę ir kavinę Seklytėlę. Čia siūlė blynų paragauti gardžių, storų, apvalių ir į saulę panašių, su įvairiausiais pagardais, su grietine ir uogiene. Linksmai gyventojai ir darbuotojai kepė blynus, vieni kitus vaišino, mįsles minė, krėtė pokštus, pasakojo nutikimus. Prisiminė, kaip anuomet švęsdavo Užgavėnes. Persirengę čigonais, vengrais, žydais ir velniais sulipdavo į roges ar vežimaitį, traukimą arkliuko ir pasileisdavo laukais ir kaimo keliukais dainuodami, būgnus mušdami ir garsiai šaukdami tikėdami, kad žiemužė pabijos ir pavasariui pasiduos. Taigi prisiragavę blynų ir pripasakoję nutikimų, gyventojai suskubo pasižiūrėti Lašininio ir Kanapinio kovos. Juos pasitiko persirengėlių būrys. Susirinkusieji klausėsi daktaro patarimų, kaip gydyti gumbą, pasinėrė į čigonėlių ateities pranašystes ir velnių burtus, o armonikai užgrojus raganaičių šokį šokti pradėjo, sukosi ratu ir po vieną, ir po du. Pačiam rato vidury Lašininis su Kanapiniu galinėjosi į visas puses ritinėjosi. Šventės dalyviai džiaugėsi Lašininio dovanomis, valgė, nes per Užgavėnes reikia riebiai ir sočiai pavalgyti 9 ar 12 kartų, kad visus metus nieko nepritrūktų. Atkreipė dėmesį į Kanapinio perspėjimus, kad septynias savaites teks pasninkauti. Nors Lašininis dosnus buvo, susirinkusius lašiniais, dešromis ir skilandžiais apdalino, bet kovą prieš Kanapinį pralaimėjo ir pasitraukė laukti Velykų. Su Kanapinio pergale atkeliavo gavėnia ir žiema, praradusi savo galią, pradėjo trauktis leisdama atkeliauti pavasariui.

Socialiniai darbuotojai

Previous post
Susitikimas su aktoriumi, rašytoju Juozu Gaižausku
Next post
Susitikimas su Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanclere