„Dažnai jūs manęs klausiat,
Ar myliu aš..
Pamirštant ir vis klausiat klausiat to paties…
Todėl sakau, kad „taip“.
Aš myliu saulę, dangų ir žvaigždes…
Bet vėl manęs jūs nesupratot…
Tada sakau, kad myliu žmones:
Sveikus ir nesveikus, senus ir dar mažus,
Benamius, geriančius, aristokratus…
Myliu GYVENIMĄ ir klausiu jūsų:
Ar galima tiek daug mylėti,
Širdy neturint mylimo žmogaus?
(Palma Pugačiauskaitė)
Šiomis eilėmis pradėjome šventišką popietę. Šventėme mūsų gyventojos Stanislavos gimtadienį. Gyventoja sulaukė sveikinimų iš savo draugų, gyventojų, darbuotojų. Netrūko gražių žodžių, linkėjimų ir dainų.
