Verbų rišimas

Lietuvoje labiausiai paplitę verbos iš kadagio ir blindės šakelių. Tikėta, kad į verbas supinti anksti pavasarį išsprogę augalai saugo namus nuo perkūno, žemę – nuo graužikų ir sausros, žmonėms suteikia sveikatos. Visi prisimename, kad ankstų rytą buvo skubama su verba išplakti dar lovoje gulinčius šeimos narius, deklamuojant eilėraštį: „Ne aš mušu – verba muša, tolei muš, kol suluš. Už savaitės viena diena tegul linksmina kiekvieną“. Grupelė gyventojų rinkosi rišti verbų. Į jas sudėjo ne tik kadagio, lazdyno, pavasarinių „kačiukų“, pražydusių vyšnių šakeles, bet ir dalelę savo širdies. Globos namų koplytėlėje per šv. Mišias verbos buvo pašventintos ir padalintos visiems gyventojams.

Previous post
Kūrybinių darbų paroda „Pavasarinio vėjo dvelksmas“
Next post
Pasodinome sakurą