Lietuvoje labiausiai paplitę verbos iš kadagio ir blindės šakelių. Tikėta, kad į verbas supinti anksti pavasarį išsprogę augalai saugo namus nuo perkūno, žemę – nuo graužikų ir sausros, žmonėms suteikia sveikatos. Visi prisimename, kad ankstų rytą buvo skubama su verba išplakti dar lovoje gulinčius šeimos narius, deklamuojant eilėraštį: „Ne aš mušu – verba muša, tolei muš, kol suluš. Už savaitės viena diena tegul linksmina kiekvieną“. Grupelė gyventojų rinkosi rišti verbų. Į jas sudėjo ne tik kadagio, lazdyno, pavasarinių „kačiukų“, pražydusių vyšnių šakeles, bet ir dalelę savo širdies. Globos namų koplytėlėje per šv. Mišias verbos buvo pašventintos ir padalintos visiems gyventojams.
