Visų Šventųjų ir Vėlinių išvakarėse Globos namuose vyko jauki ir prasminga „Šviesos ir prisiminimų valandėlė“.
Tai buvo ypatingas laikas – laikas sustoti, pabūti tyloje, prisiminti ir maldoje apkabinti tuos, kurių jau nebėra šalia.
Šv. Mišias aukojo klebonas, monsinjoras Rimvydas Jurkevičius.
Po Šv. Mišių susirinkome į jautrią ir prasmingą „Šviesos ir prisiminimų valandėlę“ – popietę, skirtą tiems, kurie išėjo Anapilin, tačiau savo buvimu, gerumu ir prisiminimais liko mūsų širdyse.
Skambėjo maldos ir giesmės, gyventojai ir darbuotojai skaitė gražiausius posmus, eiles, dalijosi prisiminimais ir šiltais žodžiais apie išėjusius Globos namų gyventojus, darbuotojus bei kitus brangius žmones, kurių šiandien jau nebėra šalia.
„Kai žmogaus nebėra – lieka jo žodis, lieka jo šypsena, lieka gerumas, kurį jis paliko mūsų gyvenimuose.“
Kiekviena ištarta eilutė, kiekviena malda ir uždegta žvakelė tapo tyliu prisiminimo ženklu.
Šią popietę dar kartą pajutome, kad laikas gali nusinešti žmogaus žingsnius, balsą ir prisilietimą, tačiau negali ištrinti to, ką jis paliko mūsų širdyse.
Tegul ši šviesa būna mūsų malda už išėjusius, o prisiminimai – tylus ir šiltas tiltas tarp mūsų ir jų.
Užimtumo specialistės Valė Gustaitienė, Lina Mieliauskienė, Rasa Černomorec, socialinė darbuotoja Irena Laukaitytė
