O gyvenime būna ir taip, kad buvę kraštietės, susitiko daugiau kaip po dvidešimties metų Globos namuose. Bėgantis laikas kaip brangakmenis, kuris nugludina tai, ką turime brangiausia: vaikystę, draugus, prisiminimus. Gyvenimas prabėga lyg viena diena. Taip nutiko ir Globos namuose apsigyvenusioms Zuzanai ir Onutei, kad po kurio laiko jų keliai ir vėl susitiko. Kiek džiaugsmo, prisiminimų, įspūdžių! Kiek daug viena kitai turi papasakoti! Susitikę senjorės dėkojo likimui, kad pablogėjus sveikatai, jos abi apsigyveno čia, kur jomis rūpinasi nuoširdūs darbuotojai, kad gali dienas leisti tarp savo bendraamžių ir galės dažniau pasišnekučiuoti.
Irena Laukaitytė, socialinė darbuotoja
