Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Tai diena, kai norisi sustoti, prisiminti ir iš širdies padėkoti tiems, kurie ne tik mokė, bet ir lydėjo, įkvėpė, skatino svajoti ir tikėti savimi.
Šią ypatingą dieną Prienų globos namuose gyvenantys mokytojai rinkosi į „Seklytėlę“, kur vyko jauki ir jautri „Prisiminimų pamoka”.
Nuskambėjo skardus mokyklos skambutis, o skambant aktoriaus Vytauto Bagdono dainos žodžiams apie senus suolus, juodą lentą ir kadaise klasėje parašytą sakinį, visi mintimis sugrįžo į savo mokyklos metus. Į metus, kuriuose liko pirmieji mokytojai, suolo draugai, jaudulys prieš atsakinėjimą ir gražiausi jaunystės prisiminimai.
Šioje ypatingoje pamokoje kiekvienas mokytojas atsivėrė savo gyvenimo istorija.
Myra prisiminė Prienų krašto mokytojus, jų pavyzdį ir įtaką, padėjusią apsispręsti pasirinkti mokytojos kelią.
Šarūnas pasakojo apie savo kelią ekonomikos mokytojo profesijoje, taip pat apie lėktuvų pilotų ir sklandytojų mokymą.
Liudmila dalijosi prisiminimais, kaip mokė vaikus groti fortepijonu.
Irena savo gyvenimo mokiniams paskyrė net penkiasdešimt metų – ilgus metus mokė istorijos, perduodama ne tik žinias, bet ir meilę savo kraštui bei praeičiai.
Eleonora mokė vaikus choreografijos, ruošė šokių kolektyvus Dainų šventėms.
Albertas mokė chorvedybos ir dainavimo.
Stanislava, Palmyra, Bronė ir Verginija savo žinias, kantrybę ir širdies šilumą dovanojo patiems mažiausiems.
Jonas, trečiojo amžiaus universiteto studentas, pasidžiaugė savo gyvenimo mokytojais – tais žmonėmis, kurių pamokos nesibaigia net ir tada, kai užveriamos mokyklos durys.
Susirinkusius mokytojus pasveikino, gėlių žiedus įteikė ir savo pedagoginio kelio prisiminimais pasidalijo įstaigos direktorė Inga Barkauskienė.
Šią dieną „Seklytėlėje“ netrūko šypsenų, eilių, dainų ir prisiminimų. Kalbėta apie mokyklą, pirmuosius mokytojus, suolo draugus, studijų metus ir gyvenimo pamokas, kurias kiekvienas išsinešė savyje.
O pabaigoje mokytojai parašė palinkėjimus jaunajai kartai – linkėdami nebijoti svajoti, mokytis, būti smalsiems, gerbti vieniems kitus ir niekada nepamiršti žmogaus, kuris savo žiniomis ir gerumu padeda augti.
Nes tikras mokytojas palieka pėdsaką ne sąsiuvinyje – jis lieka žmogaus širdyje.
Su gražiausiais žodžiais ir nuoširdžiausia padėka visiems mokytojams – už pašaukimą, kantrybę, meilę ir gyvenimo pamokas, kurios išlieka amžinai.
Socialinė darbuotoja Jūratė Kuzmickienė, užimtumo specialistė Lina Mieliauskienė.
